2011 spalio 25 įvyko pirmasis šį MŪZYNO sezoną kūrybos vakaras, kuriame savo poeziją skaitė Rita Gudėnaitė-Špokauskienė. Kartu su autoriniais skaitymais savo mintimis apie Ritos kūrybą dalinosi Ramunė, Edita, Germantė, Mindaugas, Dalia. Kaip savo laiškelyje mums parašė ateiti negalėjusi Rūta – „Rita – tikrai kūrybiškas žmogus, sprendžiant iš jos veiklos diapazono: fotografavimas, eilių rašymas, kiti rašto darbai, kuriuos teko išklausyti per seminarus studijų metu. Galbūt tai dar ne viskas, gal dar ko nežinau, tačiau jau ir tai leidžia manyti, jog Ritai rašymui talento netrūksta!“ Kalbėjome apie tai, kuo ypatingos poetinės Ritos istorijos. Vieni labai norėjo sutvarkyti Ritos eilėraščių poetinę sintaksę ir primygtinai siūlė atsisakyti kokio vieno įvardžio, kiti žavėjosi kino filmų istorijas primenančiais vaizdiniais arba nesintaksinės poezijos dviprasmybėmis, tretiems (ar vis tiems patiems) labai knietėjo sužinoti, tai kas vis dėlto yra eilėraščių JIS arba išsiaiškinti „Džiazo“ priešistorę... Bet kaip čia ją sužinosi ir kaip čia viską paaiškinsi, kai poetinis džiazas buvo sugrotas pagal nuolat kintančius vaizdus važiuojant traukiniu „Šiauliai – Kretinga“... Už šias poetines ir gyvenimo klajones, apie kurias teko išgirsti susirinkusiems, buvo įteiktas tradicija šiandien betampantis sertifikatas už „tiek ir tiek kūrybinės kančios valandų“, su ryškiausiais įspūdžiais apie skaitytą poeziją...
Tame pačiame MŪZYNO susitikime beveik įvyko kūrybinis konkursas „Kas gražiau naktį nei dieną“ (sudalyvavo Rūta ir Ramunė, o konkurso vaisių galima rasti ŠU HF Mūzyno palangės lagamine, gal ir dar kur nors...)
