2012 m. kovo 30 d., penktadienis

Mūzyniečių vakaras: tarp fantazijos ir realybės

Kiekvieną žmogų galima pavadinti aktoriumi. Vieni geba vaidinti scenoje, kiti – gyvenime. Vaidinimas gyvenime nėra priešingas tam, kas nuoširdu, o viena ir kita svarbu meninei kūrybai. Kūryba – tai santykis su pasauliu, kurio dėka kūrėjas gali fantazuoti ir svajoti. Į kūrybą pasinėrusį žmogų mažai riboja taisyklės, standartai ar visuomenės požiūris. Tai laisvos sielos žmogaus improvizacija.
Meniškai improvizuotų pasakojimų su netikėtais siužeto vingiais ir poetinėmis mintimis ar net keiksmažodžiais buvo galima pasiklausyti teatro dienai skirtame Germantės Gergardaitės (pirmakursės lituanistės) kūrybos vakare, į kurį paskaityti savo tekstų atėjo ir rašytojas Darius Tauginas. Novele „Teatras po stikliniu kupolu“ šventinį vakarą pradėjusi Germantė sužavėjo savo nuoširdumu ir svajingumu. Miela šypsena kūrėjos veide atskleidė meilę žodžiui bei muzikai. Germantė prisipažino, kad kurti įkvepia asmeniniai išgyvenimai, prisiminimai, gamtos grožis ir muzika. Kolegų patarimai jaunajai rašytojai bei draugiškas pokalbis su mūzyniečiais ir Mūzyno svečiais sukūrė jaukią vakaro atmosferą.
Darius Tauginas, vienintelis vyras Mūzyno vakare, žavėjo išskirtine ir drąsia kūryba. Kiekvieną susirinkusią tiesiog „įtraukė“ ištraukos iš romano „Keisti dalykai dedas“. Iš karto po perskaitytų ištraukų „apipiltas klausimais“, menininkas nesuglumo. Laisvai atsakinėjo į klausimus, dalijosi patirtimi.
Savo asmeninius išgyvenimus apie nelaimingą meilę, bandymus kurti pasakojo pirmą kartą tokio pobūdžio vakare dalyvavusios pirmakursės. Juokų prisimenant praeitį buvo „iki kaklo“. Kelias valandas trukęs, bet tikrai neprailgęs, šiltėjantis pavasario vakaras išliks atmintyje kaip nuoširdi, žaisminga akimirka. Daugiau tokių vakarų ir kūrybinių polėkių kuriantiems menininkams!

Gabrielė Gendvilaitė

KŪRYBA. Sandra Miknevičė-Kirilkė

 × × ×

regėjimas anapus krito
vijoklių arkom dar rasotom
kas buvo čia – dabar kitapus
užklota gailiais samanojais

kaip raisto sapnas dar negimęs
dabinas spanguolių karoliais
delnais korėtais marškinius
mezgu devyniems broliams


× × ×

šiandien šokau sode
po žydinčia vyšnia
su mažuoju Šopenu
vėjas plaukų penklinėse susipynęs
visas natas išbarstė
Šopenas atsiklaupęs rieškutėmis sėmė jas
ir pylė į mano kišenes
vaikiškai naiviai
besišypsodamas


× × ×

akivarus užtraukė
šerkšnas veidrodinis
klūpodama nagais juos draskė
laumė baltaplaukė
liūliuodama geldoj medinėj
vaikelį su žvaigžde kaktoj


× × ×

šiurena aplink nubudęs rytys
nutupia paukštis į delnus
matau  pasaulio sodus jo akimis
vaikystės svajonių sparnas paglosto
noris surinkti visas akvareles ir
 išlieti į šilką stebuklus žydinčius
apgaubt tave šita skraiste ir nepaleist
su paukščiais kylančiais


× × ×

nešiesi mane laike
sūpuoklėse baltų girliandų
bėk mintie nesustok
nupirksiu tave už paskutinį juoko aidą
net jei trykš delnuose
rojaus vyšnios


× × ×

karališkai nykios dienos
langais šliaužia prisiminimai
nuasmeninti Spinozos
adresai „rašosi“ ant tuščių vokų
juos suryja stalčius
jokio afekto
keturkampėj substancijoj


× × ×

atsigręžk
raudonas siūlas supančios
prisiminimų mozaiką
atsigręžk
aistringas tango ataidės
iš paryžiaus skersgatvių
atsigręžk
liftai kils tik į dangų
o laiptais žemyn
leisis Dievas
atsigręžk
mirsi ir gimsi iš naujo
atsigręžk
bet tik kartą
rokiruotė


× × ×

netikros valandos
keliauja atgal
virtuoziškai naudojasi
pasąmonės visrakčiais
gieda paukšteliais
gluosnių viršūnėse
jos nepasotinamos

glostydamos sugrubusiais pirštais
iš apdulkėjusių kronikų
siurbia paskutinę gyvastį
aštriais snapais išlupinėja
karūnų brangakmenius
ir nunešusios sėja juos
popierinėje žemėje

2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

KŪRYBA. Rūta Ježak

*****

Iš kviečių 
Tave 
Išbrist kviečiu 

Atskirti grūdus 
Nuo pelų 

Iškirmijusi 
Vasara 
Žirniais 
Peraugusiais 
Nubyrėjo 
Antai laukais 
Į rudenį 
Artėjantį


Kaip aš prarasiu tapatybę

Įsliuogs 
Kažkas 
Šešėlio būdo 
Į kairę ausį 
(Arba dešinę) 
Pritems nenorom 
Tikroji 
Akių spalva 
O lūpos nusimes 
Kažkur į tolį 
Kur niekas jųjų 
Nesuras. 

Vėl akys 
Priešinsis 
Šįkart  
Nematomai trinamajai 
Galiai
Jau 
Po kurios 
Beliks
Švarus ir baltas 
Popierius –
Iš veido 
Praradusio
Savo ID. 


*****

nebežudyk 
manęs, 
ir aš paliksiu tave… 
gyvą. 
neversk atsisakyt 
savęs –  
tokios, 
kokios išvis 
nė negeidi… 
o mano norai 
tyliai byra 
nesulaikomai 
lyg smėlis… 

delnuos smiltelės kelios 
lieka, 
kurias vėjas 
ne į pietus 
ir ne į šiaurę 
ir ne į vakarus 
ar rytus pūsteli.

pragaišties kryptis tai –  
pragaišties liūne 
nugarma 
paskutiniai 
prisiminimai 
apie norus...


*****

Sugalvojau receptą 
Sėkmingo sudorojimo 
Stemplėje stringančiam 
Kartėliui –
Kartinančiam 
Peripetijas gyvenimo 
Arba tiesiog –
Buvimą šiapusybėje. 

Neatsisakyčiau 
Gerklei malonaus –
Aksominio dievų 
Nektaro 
Ir trupinių ambrozijos, 
Dalinamos Olimpo kalne. 

Dar nuo slogučio, 
Plaukiojančio akyse, 
(Gal laikas man pas okulistą?) 
Pasiūlyt sau aš ketinu 
Kitokį peną, skirtą jau akims: 
Išvestos pasilaigyt
Į ganyklas –
Nuo vienaragių kaimenės –
Teskęsta pievoje romumo  
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - 
Bet kol laisvi bėgioja 
Gyvuliai, 
Ir maisto dangiško nedovanoja 
Niekas...
Akims renkuos tiktai
Alternatyvą kino.


nekaulyju

... nekaulyju, 
skolon prašyt 
neketinu 
dienos anei minutės 
nė vienos, 
kuri man
nepriklauso. 
iš kur žinau? 
ak, nežinau... 
nenutuokiu 
tačiau manau: 
gailestingumo laikas 
leis
stabtelt pailsėt, 
palūkuriuot 
dienų, kitų, 
gal geresnių 
gyvenimo paribyje, 
ar toks yra?... 

... todėl 
nekaulyju 
ir neprašau, 
širdim jaučiu matau –
veržli srovė 
nuneš nublokš 
kažkur... 
ne ten!

2010 12 14


*****
(eilėraštis, dalyvavęs praėjusių metų rudeniniame Mūzyno konkurse  „kas naktį gražiau nei dieną“)

Tyla –
Alsavimas naktim.
Tamsa –
Ją veltui perplėšt bandanti šviesa.
Nuo įstatytų žemėn kuolų –
Sustingusio stulpų betono
Ir nuo nemingančių
Namų akių geltonio –
Drėgmė
Įsibėgėjusio rudens
Paliečia,
Rodos, ne tik kūną,
Žodį - tą paskutinį
Iš senkančio minčių aruodo,
Kurs sudreba nuo vėsumos,
Ima eižėti ir sutrupa –
Nelyg nuo gruodo.
Tą tamsią drėgną tylią naktį,
Kai nieko negirdėt,
Bent akimirksnį –
Palaima.

2012 m. kovo 6 d., antradienis

Mūzynietės Ritos fotografijų parodos JOS akimirkos

Kovo 3 d. 13 val. Gargžduose J. Lankučio bibliotekoje įvyko mūzynietės Ritos šventė -  fotografijų parodos JOS atidarymas. Tai moters dienai skirta nuotraukų ir eilėraščių sintezė, kurią galite aplankyti iki balandžio 3 d.

















 









2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

KŪRYBA. Neatpažintas autorius. Gal tai Tu?

Sveiki.
Mūzynas kreipiasi į malonųjį skaitytoją / poetą... Per neapsižiūrėjimą neberandam šių ir kitų kelių įdomių tekstų AUTORIAUS.  Būsimo almanacho rinkėjai labai prašo pagalbos: jei atpažinote savo tekstus arba įtariat, kieno jie galėtų būti, parašykit adresu dalia.jakaite@gmail.com – kad atsiprašę galėtume įtraukti į kūrybinius almanacho planus.

NEŽINOMO AUTORIAUS TEKSTAI su šauksmu atsiliepti...

Pabudęs ryte žvilgterėjau veidrodyje
Į savo prerijas ir paklaikau:
Ant kalnelio ganėsi raudonas eržilas.
Sesutės kaip išgąsdintos avys išsprogo
Ir per kalnelį nesuėjo
Aš tėviška  ranka tuoj šokau susidoroti
Su perėjūnu.
-Bet ne. -pagalvojau.
Gali likt dirvos erozija.
-Ką daryti? – nusiminiau baisiai.
Dabar aš niekam nepatiksiu. Kiti
Kreips dėmesį ne į mane, o į tą eržilą.
Taip ir maniau, tik kiaulėms esu tikęs ganyti.
Nieko neišmąstęs pasiėmiau kirvį,
Užsidėjau šarvus ir šalmą, pakoregavau grimasą
Ir išėjau vykdyt pareigų.
.............................................................

Paskutinį kartą, kai pamečiau akis,
Pradėjau dažniau ir rimčiau mąstyti,
Ar su manim viskas tvarkoj.
Mat ilgai neprisižiūrėjau savęs,
Todėl mano siela sugalvojo pasiautėti,
Dėl to ir akys iškrito.
Žiūriu pro jas iš po lovos,
Kaip aklas kūnas stengiasi
Surasti sau akis ir galvoju:
Ar pavyks jam kada nors
Pamatyti, kas darosi aplinkui,
Realybėj?