Birželio 28 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje įvyko tradicinis povilinių paminėjimas. Pirmiausia buvo pasveikinta Povilo Višinskio stipendijos steigėja Laisvyda Matusevičienė, už filantropinę veiklą šiais metais gavusi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalį. Kasmetinė Povilo Višinskio stipendija buvo įteikta Humanitarinio fakulteto Literatūrologijos specialybei magistrantei Ramunei Dambrauskaitei. Literatūros istorijos ir teorijos katedros sprendimu, stipendija studentei paskirta atsižvelgiant į tiek moksliškai, tiek ir literatūriškai kūrybingus Ramunės metus. Ne viena šios pradedančios literatės esė–novelė buvo publikuota „Šiaurės Atėnuose". Šiuose tekstuose – ir skaidri pasivaikščiojimo bei meilės istorija, ir kone siurrealistinis žvilgsnis į sudėtingą žmogaus vidaus pasaulį. Ramunės poezija žaidžia netikėtais dramos elementais – tokia įtaigiai tragikomiška yra „Meilės tragedijos santrauka". Ramunė Dambrauskaitė ir praėjusių metų Povilo Višinskio stipendininkė Edita Puskunigytė praėjusį rudenį parašė tekstą Naisių vasaros teatro muzikinio spektaklio scenarijui. Būta ir kitų Ramunės puikiai atliktų kūrybinių užduočių bei iniciatyvų, pavyzdžiui, teatrinė improvizacija Obuolio seminarui. Ramunė pasižymi ir puikiu analitiniu mąstymu, sąžiningu bei atsakingu požiūriu į studijas.
Toliau – gavus stipendiją perskaitytas Ramunės Dambrauskaitės eilėraštis, įtraukiantis į miesto smogą ir jį perskrodžiantį paukščių staccato stebuklą.
Dalia Jakaitė (LITK)
Ramunė Dambrauskaitė
Beveik pasakojimas
Šiam krašte,
Kur žemė
Turi tūkstantį
Atspalvių pakvaišimo,
Kur praeiviai
Skuba sau iš paskos...
Šiam pilkam krašte,
Kur pramonės dūmas
Ir smogas –
Kaip kirvis ore,
O turėtų virpėt smuikai –
Ėmė vykti kažkas. Pagaliau.
Netoli dvasnų namo
Užklydo kolibris –
Iš minties atskrido
Ir beldės į langą.
Už jo –
Žiedas gražus snaudė....
Spalvų gausybė žiede
Kvaišenosi paukščiui –
Maža širdis
Tratėjo,
Klaksėjo,
Strykčiojo staccato.
Ir sẽnos vėtrungės
Tąsią ketvirtinę
Kapojo ore:
Sparnais –
si bemol
Skaldė į mirijadus.
Priminė
Dešimtis tūkstančių
Smuiko garsų
Pilkam krašte –
Šie kietą dūmą
Ir pakvaišimą
Kapojo kaip malkas.
Ir praeivį kliudė....
|
