GRETA RIMKUTĖ
OBUOLIO ERA
Pjesė
(į kiek dalių padalinsit, labiau nesugadinsit)
Veikėjai
PIRMININKAS
SEKRETORĖ
SALIUTĖ
LIFTININKAS
TONIS
MOTERIS
IŠ SAMOGITIJOS
ANYKŠTĖNAS
EMIGRANTAS
VILIUS
1
MOTERIS
2
MOTERIS
AŠTUNTAS
DANTĖS PRAGARO RATAS. Prietema. Blyksi raudonų liepsnų šviesos atšvaitai ir
virsta dūmų tumulai. Prie stalo sėdi Pirmininkas, kojas įmerkęs į bačką, o
rankoje laiko plaktuką. Jam iš dešinės – sekretorė, apsikrovusi lapais ir
spausdinanti mašinėle. Kas kur išsimėtę – Liftininkas Tonis, Moteris iš
Samogitijos, Anykštėnas ir Emigrantas Vilius. Visi susirūpinę ir tvirtai laiko
rankose po knygą. Emigrantas Vilius išsitraukęs iš kišenės kaukolę laiko ją
prieš akis ir tyliai apie kažką su ja diskutuoja.
PIRMININKAS (kelis kartus krenkštelėjęs ir subeldęs plaktuku į stalą, iškilmingai).
Gerbiami ponai ir ponios, visi puikiai žinote, kodėl mes šiandien čia
susirinkome (visi pritariamai sumurma),
bet protokolas reikalauja, kad visi susirinkimo dalyviai būtų supažindinti
su bylos medžiaga, todėl suteikiu žodį
sekretorei.
SEKRETORĖ SALIUTĖ.
Jurgut, Jurgut, juok juok juok,
Ievut, Ievut, paplak paplak,
Čirrrrrrrr į pakalnę.
(Susigėdusi
užsikerta, atsikrenkščia ir prededa kalbėti iš naujo).
Niekas į tai nesureaguoja
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Gerbiamieji, kaip visi
puikiai žinome, vadinamojoje Obuolio (geriau žinomoje kaip Apple) eroje, kai
žemėje nė viena gyva būtybė nebeatminė Gutenbergo palikimo, pamažu išnyko ir
viena ypatinga žinduolių rūšis – Rašantis
žmogus. Visos jų padangėmis sklandžiusios ir žvaigždes nuo dangaus raškiusios
sielos...
PIRMININKAS (pirštais barbendamas į stalą,
nepatenkintas). Tekstų skaitymai vyks rytoj šeštą valandą, o dabar esame
rimtame posėdyje, todėl prašau apsieiti be beletristikos.
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Kaip ir sakiau, jų sielos
nusėdo giliai į požemį – vieno jų padermės atstovo, Dantės Aligierio,
kadaise atrasto naujo pasaulio, pavadinto pragaru (matyt, nuo žodžio
„pragerti“), aštuntajame rate, kartu su apgaulingais patarėjais ir šmeižikais.
Už tuos melus, kurių per gyvenimus prikūrė. Vėliau toks vienas aiškiaregio
galių turintis Rašantis žmogus,
numatydamas liūdną savo padermės ateitį, bandė apskaičiuoti pragaro tūrį, bet
jo didžiam nusivylimui ar džiaugsmui tyrimas parodė, kad vietos pakaks visiems
(ir jam pačiam).
ANYKŠTĖNAS (išgirdęs, kad kalbama apie jį pašoka iš vietos ir iškelia rodomąjį
pirštą į viršų). Tiesą pasakius, mano išrasta formulė, leidžia
apskaičiuoti...
Pirmininkas rūsčiai pabeldžia į stalą plaktuku prašydamas
tylos
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Taigi, rašantys žmonės susėdę pragare ilgai kontempliavo ir nusprendė, kad
reikia gelbėti Obuolio eros žmones nuo visiškos pirštų ir smegenų atrofijos
braukant išmaniuosius ekranus ir grąžinti jiems į rankas popierinę knygą.
PIRMININKAS. Dėl to ir buvo sukviestas šis
neeilinis posėdis, kurio metu turime nuspręsti, kuris Rašantis žmogus yra vertas grįžti į žemę ir parašyti bestselerį. Be
to, kol nepamiršau... Saliute, nepamiršk visus susirinkusius užtaginti veidaknygėje. Na, o dabar
kiekvienas turite teisę pasisakyti, kodėl esate vertas vykdyti šią misiją.
LIFTININKAS TONIS (pasipūtęs). Well, misteri Pirmininke, koks kvailas klausimas. Akivaizdu,
kad tas žmogus su visa savo personos svarba ir didybe esu aš. Kadaise vos
išgirdę mano romano pavadinimą, mokiniai puldavo į paniką iš euforijos. You
know – euphoria.
EMIGRANTAS VILIUS. Oh, what a wonderful sound!
Maniau, kad jau niekas čia nebekalba mano gimtąja karališka kalba. Jūsų akcentas
man paglostė ausis.
LIFTININKAS TONIS. Karališka. Na, žinoma, kad
karališka! Juk tai aš – literatūros ir scenos karalius (atsisėda, užsimeta koją ant kojos, užsidega
cigaretę ir impozantiškai rūko). Senos legendos nežūsta. Up ir down, up ir
down, up ir down... (Panyra į
prisiminimus)
PIRMININKAS. Pirmoji kandidatūra aiški. Ką tu
pasakysi, Anykštėne? Ką gali pasiūlyti šiandieniniam skaitytojui?
ANYKŠTĖNAS. Ė, juk pamenu, miškan būdavo eini,
tai net akį veria. Ten ir žiedų varške šakos obelų pražyla. O kur obelys, ten
ir obuoliai. Priimu iššūkį!
EMIGRANTAS VILIUS. Oh, challenge accepted! Kaip riteriška!
ANYKŠTĖNAS. Taigi, priimu iššūkį! Parašysiu
poemą apie obuolius! Susirasiu savo seną bičiulį, Lauryną, kad padėtų išleist
išmaniąją knygą.
PIRMININKAS. O kuo ji bus įdomi skaitytojui?
Kur intriga? Kur marketingas?
ANYKŠTĖNAS. Panie przewodniczący, juk aišku
kaip 10 Dievo įsakymų! Knygelė bus 9,7 colių skersmens, glotni, plona, 469 g
svorio. O ant viršelio, suprantama, obuolio emblema. Mano paskaičiavimais,
pelnas garantuotas. Tiesa, gali tekti prašyti paramos, ar rašyti projektą, kad
finansuotų leidybą.
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Šiuo klausimu kreipkitės į
mane. Turiu šiokių tokių ryšių aukščiausiuose sluoksniuose...
PIRMININKAS. Iš tiesų gana įdomus siūlymas,
vertas svarstymo.
EMIGRANTAS VILIUS. If I could say a word...
Manau, kad jūsų plano esminė klaida, epic fail, taip sakant – kalbinis
barjeras. Visi žino, kad tik kūriniai, parašyti The Queen's English, gali tapti bestseleriais
ANYKŠTĖNAS (Emigrantui Viliui). Ganytojas į savo aveles turi kreiptis jiems
suprantama kalba. Rašytojas – taip pat. Taip kad, gerbiamasai, pradėkit
mokytis lietuvių kalbos. Mano išvestos formulės duomenimis, Jūsų gimtojoj
Anglijoj Montekių ir Kapulečių likę vos 10 procentų. Visi kiti –
Jankauskai, Kazlauskai ir Petrauskai. Lietuviškai kalbančiųjų populiacija plačiajame
pasaulyje jau seniai viršijo visus angla- ir varliakalbius. Padėk jiems dieve (žegnojasi).
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Ale i išplėta kap
utėles po kušluos gaurus tei leituvę...
EMIGRANTAS VILIUS. Oh! That‘s awful! Mano
nuojauta manęs neapgavo. Globalizacija ištrypė mano protėvių kapus! Nuklojo
juos dirbtinėmis chrizantemomis! Vietoj fish and chips vietiniam pube jau
garuoja cepelinai! Garbinguosius futbolo stadionus nušlavė nuo žemės paviršiaus
krepšinio arenos... Ir kaip man susitaikyti su tokia realybe?
Vėl išsitraukia kaukolę
Whether 'tis nobler in the mind to suffer
The slings and arrows of outrageous fortune
Or to take arms against a sea of troubles,
And by opposing end them. To die – to sleep...
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Ale i vėlek tu tus
sava puoterius murmi! Nieks tavįs čia nesuprunt, ka tu gruomuliuoji kap karštu
bulbį nasruos. Tuby, nuotyby, by by by, kap kuoksą sapuožniks! Nieka daugiau iš
tamstas i neišgirsi...
EMIGRANTAS VILIUS. This old women is right. Aš
pasitraukiu, man čia ne vieta... Bye, bye... (išsliūkina nuleidęs galvą, kaukolė iškrenta iš rankų ir nurieda).
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Vuo kū aš sakiau?!
Vien tik by by by...
PIRMININKAS. Na ką gi. Vienas pretendentas
pasitraukė. Saliute, užprotokoluokit.
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Jau pašalinau jį facebooke iš evento dalyvių sąrašo.
Posėdį pertraukia atėjusi į šalis besidairanti moteris
1 MOTERIS. Kiek ponų, kokie visi gražūs... Ar
nežinot, tamstos, kur mano Petriukas?
Visi ima šnibždėtis
CHORU. Akys, kokios jos akys... Kaip
užgesusios žvaigždės...
1 MOTERIS. Jūs dėl akių? Nebijokit, ką tik
buvau pas okulistą, sulašino lašiukų, tai dabar vyzdžiai išsiplėtę.
Visi nusiramina
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Tamsta, katruo
Petriuka nerundi? Cvėrkų Petris, matiau, jau preiš tris valundas išsivadaluoja
į kitų pekluos ratą terbikę pasiiemis.
1 MOTERIS. Ot brudas! Paklius jis man į nagus!
(išeina burbėdama)
PIRMININKAS (daužo platuku į stalą). Tvarkos salėje! Tęsiame posėdį! Kitas
pretendentas!
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Vuo pagaliau i mona
eilie atieja.
PIRMININKAS. Ir ką, ponia, pasiūlysit?
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Kuoki aš tau puoni?
Nesičydik iš senuos kaima buobas nuo žemaitėjas.
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Drįsčiau Jums
paprieštarauti. Juk moteris – toks jautrus, be vyro negalintis gyventi
sutvėrimas...
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Mauči boba, bo tuoj
gauni į snukį! Nepertraukiniek munįs!
Sekretorė Saliutė susigraudina ir facebooko profilyje ant
savo sienos parašo eilėraštį ir nurodo nuotaiką: feeling frustrated
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Jūs čia tauškat
tauškat apei tus sava vuobuolius, vuo aš veizu i matau visai kitu biedu ant
mūsu Marijas žemeles.
PIRMININKAS. Nagi nagi?
MOTERIS IŠ SAMOGITIJOS. Mona laikas tuokie
velnią unt svieta nesidieja, ka vyrs su vyru, buoba su bouba ženytuos. Vuo daba
jau nebgali besuprast, kas y kas. Ta aš i sumislyjau, Puovilele pakusieta, apei
tun i parašyt kelis šmuotelius: „Žents“, „Trys mylimi“, „Petrė Kurmelė“...
PIRMININKAS. Seksualinės mažumos? Inovatyvu.
Puiki proga atnaujinti mokyklų pograminių kūrinių sąrašus! Puiku. Išklausėme
visus kandidatus, metas balsuoti.
SEKRETORĖ SALIUTĖ. O kaip aš? Aš taip pat
noriu iškelti savo kandidatūrą! Noriu atstovauti rašytojams!
PIRMININKAS. Na jau ne! Jau pakankamai
prisiatstovavai.
SEKRETORĖ SALIUTĖ (rimtai supykusi). Lakštingala negali nečiulbėti!
Kyla triukšmas, pirmininkas daužo per stalą plaktuku,
Sekretorė Saliutė ir Moteris iš Samogitijos kimba viena kitai į kasas, Liftininkas
Tonis, iki šiol tyliai kontempliavęs, ima šaukti kažką panašaus į ZORI ZORI.
2 MOTERIS (šaukia
kažkam į užkulsius). Radau juos! Vėl aštuntoj palatoj susispietę savo
literatūriniais vaidinimais užsiima!
Visi nuščiūva, susigėdę susigūžia lyg maži vaikai
2 MOTERIS (kreipiasi
į rašytojus). Na, ką čia dabar vėl darot?
PIRMININKAS. Mes, šita... Kaip sakyt...
SEKRETORĖ SALIUTĖ. Čia aš kalta! Dėl visko aš
kalta!
2 MOTERIS. Tylėt! Ir iš kur nugvelbėt šitą kubilą?!
Greitai visi marš į šeštą palatą! Laikas gerti vaistus (ima pirmininką už
ausies ir ištempia, visi išsliūkina iš paskos).
SEKRETORĖ SALIUTĖ.
Ar jūs girdėjot? Plūsta, barasi
Baltachalatė sesė –
Kam, sako, užsidarę jūs
Nesąmones vėl šnekat?
Jei, kaip ji nori, nedarai,
Bus baisiai ji tūžminga, -
Vis negerai ir negerai
Ir vaistų nepristinga.
O man, sakysiu atvirai,
Seniai liežuvis niežti
Tą mūs gyvenimą tikrai
Ryškiom spalvom nupiešti.
Susirenka raudonus gvazdikus, nusilenkia ir išeina
LAUKITE TĘSINIO. O GAL IR NE...
