Paskutinę spalio lyginę prie namelio, kurio skardiniu stogu, mediniais
groteskiniais langais ir raudomis sienomis, tamsoje timpčiojančios rūbus bei
plaukus, vinguriuoja vynuoginės gijos, atvykusiuosius į HF literatų klubo
susitikimą pasitiko literatūrinis, baltu uodegos galiuku katinas. Murktelėjęs
apie vakaro temą ― Įkvėpimas, vidun
paragino arbatos ir skaitiniams.
Susirinkusieji dalinosi įkvėpimo
šaltiniais: dažnam jis ― vienatvė, nesvarbu kaip ir kur ― vienam tai
melancholiška stotelė, kitam kelionė traukiniu ar sausakimšu autobusu, trečiam
tai ― fotografijos orloviškame skambesy.
Garuojant arbatai ir smilkstant
žvakelėms, klubiečiai skaitė niekur dar nepublikuotas savo eilės ir prozą bei
pristatė konkursėlio „Kur dingo Mūzos?“ tekstus. Konkursėlį, kuriame dalyvavo
ir prozininkai, ir eiliuotojai, slaptu balsavimu laimėjo Jonas su savo itin melodingu eilėraščiu. Laureatas buvo apdovanotas pereinamąja
plunksnos statulėle bei knyga.
Įkvėpti paskleistos eilėraštinės
auros, susirinkusieji improvizavo: kiekvienas, pasirinkęs kišeniuotos
staltiesės temą, greitai surikiavo po ketureilį broliui, šokoladui, kavai,
pirmajai cigaretei, mylimajam...
Tuo malonus vakaras ir baigėsi, ir
katinas, mojuodamas baltu uodegos galiuku atsisveikino kažką murkdamas apie
greitą susitikimą.
