Nežinau, ar po Trijų Karalių nuėję į Menų fakulteto rūsius, ten dar rasit Lauros Baltijutės grafikos parodą, bet
jeigu ne, labai siūlau į šią pavardę atkreipti dėmesį kitą kartą. O kaip sakė Laura,
parodų dar bus.
O aš parodoje buvau dar iki Naujų metų, ir tai buvo puikus laikas tarp
švenčių. Pasakysiu labai paprastai. Žavu buvo tose sudėtingose ir kartu
paprastose kompozicijose kiekvienu žvilgsniu atpažinti vis kitokias figūras.
Joms atsirasti nesukliudė (kartais ir padėjo) šalia grafikos esantys Petro
Rakštiko tekstai. O figūrų būta įvairiausių – pradedant žuvimis, katinais ir
baigiant teatro kaukėmis (nors pasak Lauros, nieko panašaus, jokių ten kaukių).
Tiesa, nuostabiai stilinga žuvis ir paukščiai – absoliučiai „tikri“, labai šventinis
ir iškilmingas dviejų paukščių susitikimas.
Laurai – sveikinimai su paroda, ir nors susitikimas su Rakštiko tekstais
buvo išties geras, palinkėjimas – kitoje parodoje savo švelniems ir
niuansuotiems darbams surasti derinį ir su savo tekstais. Juk juose tiek daug
įdomių figūrų: „Vis ėjai ir kažką bambėjai. Sekiau iš paskos. Skyniau dobilus
triušiui ir dar bala žino kokius augalus lengvai lūžtančiais stiebeliais. Tu
pamilžai karvę ir bakstelėjai jai pirštu, kai ši norėjo lyžtelti.“ Primindama,
kad Laura – ne tik grafikos, bet ir
Mūzyno tekstų autorė, šiuo vaizdu ir užbaigsiu savo įspūdžius.
*
* * * *
Beje, praėjusių metų pabaigoje beklaidžiojant šen bei ten, teko apsilankyti
kavinės „Sielai“ surengtuose skaitymuose. Jauki šios erdvės atmosfera – jau lyg
ir savaime suprantama tiesa. Gera buvo klausytis naujų Ramunės, Germantės,
Mindaugo ir Eglės skaitymų... Su nauja įtaiga suskambo ir pažįstami tekstai.
Tikiuosi, šią, kaip ir kitas geras savo iniciatyvas, kavinės šeimininkai pratęs
ir šiais metais.
beklaidžiojanti
mūzynietė
Savo grafikos darbais Laura Baltijutė dalinasi ir su Mūzynu.
