Vasario 21 d. 17 val. Humanitarinio fakulteto Kanados auditorijoje vyko Ramunės Dambrauskaitės kūrybos vakaras. Proga susitikti buvo trejopa: kam – pasiklausyti autorės, kam – pavalgyti Užgavėnių blynų, o kam – pasidžiaugti Ramunės publikacija „Šiaurės Atėnų“ pirmajame puslapyje. Vakaras prasidėjo nuo minėtos publikacijos – „Apreiškimo džiaugsmo“ skaitymo. Savo simpatijų Ramunės tekstams neslėpė Rita Gudėnaitė-Špokauskienė, tobula vadinusi ne tik Ramunės prozą, bet ir poeziją. Daug dėmesio susilaukė „Kaimynų vaikas“ ir „Dviese“, kurie taip pat buvo spausdinti „Šiaurės Atėnuose“. Edita Puskunigytė pasisakė už Ramunės tekstų muzikalumą ir visiems susirinkusiems priminė, kad autorė turi ne vieną užslėptą talentą. Vienas iš jų – ir aktorystės. Kornelija Norkevičiūtė prisiminė kartu su Ramune vaidinusi viename spektaklyje. Lilija Vetiugova, į autorės tekstus pažvelgusi psichoanalitiškai, autorės klausė, ar tik blogasis kaimynų vaikas nėra užslėptas jos pačios atspindys. Laura Narbutaitė priminė autorei kadaise pačios sau priskirtą „rūgščios Ramunės“ epitetą. Trumpai buvo aptartas ir Vigmanto Butkaus komentaras apie 'fizio' beketišką Ramunės tekstų manierą. Iš Loretos Plauškaitės nuskambėjo priesakas toliau rašyti, o ir visi tikimės dar geresnių Ramunės tekstų. Taip pat klausytojai buvo žaismingai įtraukti į skaitymus, kai kartu su Ramune atliko jos eilėraščio „Meilės tragikomedija“ improvizaciją. Nežinantiems Ramunė buvo atskleista ir kaip slapyvardžiu „nemokša paukštis“ pasirašytų eilėraščių autorė. Tikėsite, ar ne, mieli skaitytojai, bet vakaras iš tikrųjų baigėsi ant Talšos ežero ledo...
Edita Puskunigytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą