Konkursas – JONUI MEKUI – 90!

Meninio teksto interpretacijos konkursas – JONUI MEKUI – 90

Iš Semeniškių kilęs pasaulinio garso poetas, prozininkas ir filmininkas Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Artėjant šio menininko jubiliejui, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra skelbia konkursą. Interpretacijai siūlomas Meko eilėraštis „A, Niujorkas, šitas didelis / kaimas...“ (iš poeto knygos Dienų raštai) arba filmas „The Monks of Cinema“ [internetinė prieiga: http://jonasmekasfilms.com/40/film.php?film=40].

Interpretacija galima įvairaus pobūdžio – mokslinė arba meninė (poetinė, eseistinė...), žodinė arba vizualioji, muzikinė arba istorinė (ir dar kitokia čia neįvardinta).

Slapyvardžiu pasirašytą refleksiją iki šių metų gruodžio 3 d. siųsti adresu: litk@hu.su.lt. Darbus vertins ne tik literatūrologijos, bet ir kitų sričių žinovai. 

Konkursui kviečiami visi visi visi... Geriausieji bus apdovanoti LITK įsteigtais maloniais prizais, dėmesiu bei įrašais į jūsų kūrybinę biografiją.

                

                                                                     Literatūros istorijos ir teorijos katedra

JONAS MEKAS

* * *

A, Niujorkas, šitas didelis

kaimas. Čirškia žvirbliai ant plikos ginko

šakos. Korėjietis dėlioja, išstatinėja

dažytų gėlių puokštes. Krautuvininkai

atidarinėja duris. Moteris

su šuniuku, juokingas toks,

praeina – ta pati, kur vakar, tam

pačiam gatvės kampe. Sebastijonas

užsitraukia šaliką, sako:

„Ar tu gali būti dabartiniam laike, pasa-

kyk.“ „Taip, – sakau, – aš esu dabar.“ „Prie kokios

DABAR raidės tu esi?“ jis klausia. „Tai jau

buvai,“ sako. „Pasiduodu,“

sakau.

Vėl einam šalta ryto gatve. Pusė

aštuonių, mokyklos vaikų

laikas. Vėjas vaiko laikraščių skutus

ir gatvės šlamštą. Krinta pasiklydę

snaigės. Hudsono upės vėjas

pučia į veidą. Sustoju prie kiosko,

nusiperku rytines laidas. Antraštės:

JI ŠAUKĖSI PAGALBOS... TOS KARALIŠKOS LŪPOS...

„Turi raktus?“ klausiu. „Turiu.“

Sebastijonas pranyksta požeminiame. Apsisuku

ir, lėtai, žingsnis po žingsnio,

einu atgal.

Galvoju apie Gozo, mano Tokijo

draugą – jo knyga išėjo vakar – .

Suku į Brodvėjų. Vėjas muša į veidą,

pradeda snigti. Snaigės krinta

lyg raidės iš japoniško

alfabeto iš naujos Gozo Yoshimasu

knygos.

Niujorko rytas bunda palengvėle,

bankų durys dar uždaros, tik benamis

vargšas sėdi prie durų, apsivyniojęs

antklodėm, ir su puodeliu prie šono

pinigams – veidu žemyn, sukniubęs

tarpdury – puodelis iš

plastikos.

Po Cézanno reprodukcija virš galvos

galerijos reklamoje

žalias vasaros peizažas.

Užu savaitės – Kalėdos!