"Žemiškųjų komedijų" konkurso diplomantai

AGNĖ KRUOPYTĖ

DRAMŲ DRAMA

Veikia:

AGNĖ

AGNĖ 2

AGNĖ 3

Veiksmas vyksta labai moralioje šalyje, kurioje nėra gėjų, rasistų, draudžiama vartoti tabaką ir alkoholį, o valdžia nemeluoja po šešių. Agnė sėdi mažame kambarėlyje, aplink mėtosi daug knygų, televizorius, kalnas drabužių. Įdėmiai žiūri į kompiuterį. Už lango – karas, žmonės sukilo prieš mažiau žmones.

AGNĖ.  Staiga spiria į drabužių krūvą, prieina prie lango. O Dieve, jie vis dar ten žaidžia... Aš nesuprantu, kaip jie drįsta pradėti karą būtent tą dieną, kai aš neturiu, ką apsirengti! Pasižiūri į veidrodį. Na, bent jau gražiai atrodau, ir plaukai gerai stovi.

AGNĖ 2. Tau ne tik plaukai stovi, nieko nepamiršai?

AGNĖ 3. Ach, nekvaršink Tu jai galvos tokiais niekais, dabar jai svarbiausia turėtų būti sugalvoti, kuriuo kampu pasidaryti asmenukę, kad fone matytųsi visas veiksmas, gal reikėtų prieiti iš dešinės, čia kaip tik mažiau žmogus laiko nukirstą žmogaus galvą...

AGNĖ 2. Bet Tu privalai šiandien parašyti ir dėstytojai nusiųsti dramą.

AGNĖ. Na, kokią dar dramą, šis rytas ir taip man pakankamai dramatiškas, galbūt reikėtų parašyti apie tai, kad pirkau GUCCI suknelę internetu ir manau, kad jie man padielkę įkišo... GUCCI ar ne GUCCI – štai kur klausimas?

AGNĖ 3. Negaliu Tavęs klausytis, žiūrėk, Medėja jau įkėlė facebook nuotrauką su nukąsta galva ir dar fone matyti, kaip katė apdergė gandrui galvą, ką Tu dabar darysi? Man nuo Tavęs darosi koktu...

AGNĖ 2. Koktu? O, žinau! Kokto. Žiūrėk, čia, šita knyga, perskaityk Kokto, galbūt padės.

Agnė siekia knygos, bet staiga pažiūri į kompiuterio ekraną.

AGNĖ. Velniop Kokto, žiūrėk, kažkas pasirašė, kad atėjo pavasaris... O aš maniau, kad dar žiema...

AGNĖ 2. Jau seniai pavasaris, o ne lengviau būtų pažiūrėt į kalendorių? Pameni, kažkada skaitei, kad Ivinskis išleido pirmąjį...

AGNĖ 3. Tylėk, Tu mus sunaikinsi!

AGNĖ 2. Sunaikinsiu Tave, o ne mus...

AGNĖ. Ach, kaip Jūs mane erzinate! Nutilkit! Normalūs žmonės neturi balsų galvoje, normalūs žmonės neprivalo net turėti minčių galvoje... Aš pamenu, kokia buvau anksčiau, pamenu visus Kokto, Anujus, Beketus ir Sartrus. Na, ir kas iš to? Koks poetas laiko viduryje kambario arklį ir bando jį prakalbinti? Tikram poetui užtenka atsiversti sinonimų žodyną, surasti 15 žodžių meilė ir seksas reikšmių ir jas panaudoti kitais linksniais. O pats geriausias poetas tas, kuris rašo prozą, nes prozą galima parduoti... Arklys tik pridergs namus ir privers susimąstyti apie gamtos sąsajas su žmogumi... Niekam neįdomu! O kokie kvaili valkatos laukia Dievo? Apskritai dabar nebemadinga laukti. Ar matėt, kad kas nors sėdėtų ir kažko lauktų? Jei tingi laukti eilėje, gali užsisakyti internetu, jei pavargai laukti meilės, paskambink, ir Tau atves idealią porą, jei nenori laukti mirties, paprasčiausiai nusižudyk... Ir pragaras – tikrai ne viešbučio vestibiulis su trim idiotais, visi seniai žino, kad pragaras yra lygiai toks pat kaip gyvenimas, tik jis trunka amžinai...

AGNĖ 3. Nors Tavo mintys man patinka, Tu per daug mane vargini, Tu žudai save.

AGNĖ. Juokiasi. Aš nežudau savęs, o noriu atsikratyti galutinai Jūsų abiejų.

AGNĖ 2. Tau to visiškai nereikia, atsikratyk tik ja, su manimi nebus lengva, bet mes bandysim...

AGNĖ. Tu nori, kad aš grįžčiau į tuos laikus, kai bandžiau? Nemaniau, kad Tavo humoro jausmas toks subtilus. Aš būčiau sunykusi, ar matei, kaip atrodžiau? Rūpesčio, juoko, pykčio raukšlės... Ar gali patikėti, aš rašiau eilėraščius apie meilę, aš dirbau, aš siekiau... Isteriškai juokiasi, staiga pasigirsta riksmas, šūviai, nutraukta ranka įkrenta pro langą į kambarį. O tokiu atveju turbūt būčiau mirtinai išsigandusi. Įmeta ranką į  puodą. Rytoj turėsiu svečių, bus puiki šaltiena. Apie ką aš? Siekti – koks gražus žodis, kaip šuniukas su trimis kojomis, ir mielas, ir baisus, bet labiausiai jo gaila.

AGNĖ 2. Baik, Tu žudai mane.

AGNĖ 3. Aš pasitraukiu.

AGNĖ. Palauk, Tavęs man reikia, jau geriau išmeskime ją.

AGNĖ 3. Gal parašyk tą kvailą dramą, ir ji atstos.

AGNĖ. Dramai reikia konflikto, charakterių, veikėjų, blablabla...

AGNĖ 2. Ar nematai konflikto, pažvelk, kas lauke dedasi!

AGNĖ. Kas? Karas? Tu gal juokauji? Aš Tave pervertinau. Juk tai sveika. Pagaliau, užuot melavę, vogę vienas iš kito, manipuliavę už akių, jie kandžioja galvas, murkdo vienas kitą purve ir spardosi iki sąmonės netekimo. Karas vyko visą gyvenimą, tik dabar bent jau visi atvirai ir nuoširdžiai reiškia savo emocijas. Psichologė sakė, kad tai padeda.

AGNĖ 2. Gerai, tada pažvelk į save, jei būtum norėjus, būtum seniai mūsų atsikračiusi... Štai Tau ir vidinis konfliktas.

AGNĖ 3. Žinot, man čia jau visai nebeįdomu, bent jau nueik, suviliok kokį sūnelį arba tėvelį, ir tada galėsim grįžti prie šių marazmų.

AGNĖ. Neee, jokių vilionių. Dabar mane domina tik vienas vyras – Prometėjas. Jis pavogė iš dievų internetą ir išlaisvino mane nuo... Oi, negaliu nesijuokdama ištarti, chachacha. Kaip ten sakei – bandyti, siekti?

AGNĖ 2. O dabar jau man linksma. Manai, kad Prometėjas toks kaip Tu? Jis toks kaip aš, tačiau norėjo imti ir visus Jus, žmones ir mažiau žmones, sunaikinti masiškai: be karo, be nukirstų galvų. Greitai gyvensite pagal Prometėjo modelį, pagal jo troškimus, o kai jam atsibos, jis grąžins internetą dievams ir Jūs visi žūsite.

AGNĖ. Ir koks Tau skirtumas?

AGNĖ 2. Nes jei žūsi Tu, žūsiu ir aš.

AGNĖ 3. Aš nebegaliu, aš pasitraukiu, tikiuosi, kad mane susigrąžinsi.

AGNĖ. Pažiūrėk, ką padarei, mieliau jau gyvensiu su ja nei su Tavimi.

AGNĖ 2. Tai kodėl manęs nepalieki, jau seniai galėjai, pati tą žinai.

AGNĖ. Geriau padėk man parašyti tą prakeiktą dramą.

AGNĖ 2. Ir tada Tu mane paliksi? Nesulauksi.

AGNĖ. Manai, kad pati nesugebėsiu? Einu, pagooglinsiu.

AGNĖ 2. Vienintelis dalykas, kurį Tu googlini, tai Tavo vardas ir pavardė.

AGNĖ. Turėtų būti nesunku. Paimsiu kokio nors mito veikėjus, tarkim, Sizifas, Orfėjas ir Jasonas. Trūksta meilės istorijos, reikia moters. Tebūnie tai absurdo drama, moteris bus Žemaitė. Ne, atrodys, kad kopijuoju Ostrauską, tada imsim jos draugę Petkevičaitę-Bitę. Norėčiau, kad drama būtų moderni, todėl tebūnie Petkevičaitė-Bitė myli Orfėją, o jis Jasoną. Ji nenori, kad jie būtų kartu, todėl užkeikia Sizifą, kad jis vietoje akmens amžinai ridentų Orfėją ir Jasoną. Tik, žinoma, kad jo užpakalinė dalis nesitrintų su priekine, nes tokiu atveju pabaiga bus laiminga. Ach, bet reikia, kad drama turėtų ir kokį visuomenei svarbų konfliktą... Sakykim, kad Bitė-Petkevičaitė, likusi be vyro, nukeliauja į Afriką ir įsivaikina daug juodaodžių vaikų...

AGNĖ 2. Cha cha cha. Ir čia jau drama? Ir iš to Tu nori išpešti keturis puslapius? Apgailėtina, jau geriau skaityčiau Kulnio eilėraščius, nei Tavo dramą. Nėra ko stebėtis, be manęs Tu niekada jos nebaigsi arba ji bus tokia prasta, kad Tu rašysi, rašysi ir rašysi ją iš naujo, kol numirsi.

AGNĖ. O ar mes ne tai ir darome? Ar aš kiekvieną rytą atsikėlusi nesivalau dantų vėl ir vėl iš naujo? Ar aš kaskart lietingą dieną neišsitraukiu skėčio, kol jis sulūžta, tada perku naują, ar šitas karas už lango nesibaigs ir vieną dieną neprasidės iš naujo?

AGNĖ 2. O ar Tu nori taip ir mirti, viską darydama iš naujo. Visada tą patį? Nori rašyti tik vieną prakeiktą dramą ir atsisakyti manęs? Nori bėgti paskui Prometėją, kuris visų idiotų dievas? Nori laukti pavasario facebook ekrane?

AGNĖ. Taip, juk tai ir vadinasi gyvenimas. Taip man patinka, taip man patogu, taip man nereikia Tavęs.

AGNĖ 2. Tada palik mane! Rašyk dramą pati, aš nebenoriu būti dalis Tavęs.

AGNĖ. Su malonumu. Tu man jau įgrisai.

Agnė bėga link lango, atsidaro jį ir iššoka. Gatvėje karas baigiasi. Agnė po truputį pradeda judinti kojas, rankas, pakelia galvą ir atsistoja ir eina namų link.

AGNĖ 3. Palauk, apie ką mes dabar?

AGNĖ. GUCCI ar ne GUCCI – štai kur klausimas?!