× × ×
regėjimas anapus krito
vijoklių arkom dar rasotom
kas buvo čia – dabar kitapus
užklota gailiais samanojais
kaip raisto sapnas dar negimęs
dabinas spanguolių karoliais
delnais korėtais marškinius
mezgu devyniems broliams
× × ×
šiandien šokau sode
po žydinčia vyšnia
su mažuoju Šopenu
vėjas plaukų penklinėse susipynęs
visas natas išbarstė
Šopenas atsiklaupęs rieškutėmis sėmė jas
ir pylė į mano kišenes
vaikiškai naiviai
besišypsodamas
× × ×
akivarus užtraukė
šerkšnas veidrodinis
klūpodama nagais juos draskė
laumė baltaplaukė
liūliuodama geldoj medinėj
vaikelį su žvaigžde kaktoj
× × ×
šiurena aplink nubudęs rytys
nutupia paukštis į delnus
matau pasaulio sodus jo akimis
vaikystės svajonių sparnas paglosto
noris surinkti visas akvareles ir
išlieti į šilką stebuklus žydinčius
apgaubt tave šita skraiste ir nepaleist
su paukščiais kylančiais
× × ×
nešiesi mane laike
sūpuoklėse baltų girliandų
bėk mintie nesustok
nupirksiu tave už paskutinį juoko aidą
net jei trykš delnuose
rojaus vyšnios
× × ×
karališkai nykios dienos
langais šliaužia prisiminimai
nuasmeninti Spinozos
adresai „rašosi“ ant tuščių vokų
juos suryja stalčius
jokio afekto
keturkampėj substancijoj
× × ×
atsigręžk
raudonas siūlas supančios
prisiminimų mozaiką
atsigręžk
aistringas tango ataidės
iš paryžiaus skersgatvių
atsigręžk
liftai kils tik į dangų
o laiptais žemyn
leisis Dievas
atsigręžk
mirsi ir gimsi iš naujo
atsigręžk
bet tik kartą
rokiruotė
× × ×
netikros valandos
keliauja atgal
virtuoziškai naudojasi
pasąmonės visrakčiais
gieda paukšteliais
gluosnių viršūnėse
jos nepasotinamos
glostydamos sugrubusiais pirštais
iš apdulkėjusių kronikų
siurbia paskutinę gyvastį
aštriais snapais išlupinėja
karūnų brangakmenius
ir nunešusios sėja juos
popierinėje žemėje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą