KŪRYBA. Editos Puskunigytės poezija

Edita Puskunigytė

GROŽIO NERIMAS

pilnatis ir vėl atėjo vienaragis /

byra skiemenys iš papilvės prapjautos /

dainuosi vienatvės pasijas /

akmeniniais vaikeliais verksi /

dailyraščiu raitysis raidės ant kairės /

dešinėj giedos lakštingalos galva /

šnypš pro durų skersvėjį /

yperantropos yperantropos/

mirtie nerimu išpažintoji /

pasitrauk iš balto vaško /

šeriu samanom tavo burną /

užgydau kiaurus padelius /

ir meilę iš žvaigždėlapių buriu /

angelų pienu aplaistyta /

medžių epilogais išglamonėta /

vandens rūmuose mane atrasi /

ešafote ant lelijos /

vienaragio žingsnių bus tik vienas /

pirmyn į pragaro gelmes /

kišenėse kvepės mėnulio pietūs /

supjaustyta į čiobrelius ir mirtas /

mals kvailelė baltus miltus /

kol atradus vieną žodį /

Dievas /    

praregės //

2011.Spalis

RILKEI

baisūs visi angelai nes nei vieno iš jų  nepažįstu /

dėvi baltas kojines  ir neskaičiuoja dienų /

kalendoriaus išradimas prarastas /

meilės motyvai ištrinti /

beliko nuobodulys /

ištinusiu kūnu guli lovoj ir merdi /

baisūs visi angelai saulei kylant nepažinūs/

leidžiantis taip pat /

kaukę užsidėjęs laikas  skaičiuoja be manęs /

įsisegus idioto mechanizmą einu pakraščiais /

sapnai išsikeroję per smegenis /

realybė atsiradus su žmogystų pėdom /

baisūs visi angelai nes neparodo man kelio /

nes nei vieno iš jų nepažįstu /

o jei vienas iš jų man už nugaros šnabžda /

pagalvoju jog tai musė vėl erezijas skleidžia /

prašosi užrašoma ligos istorijoj /

kaip ypatingas vaistas egzistencinei pilnatvei //

2011.Lapkritis

Paskaita.

* * *

vaikštai ašmenimis skirtingais batais

kai tau atriša raištelius

vaikštai laužais su perskelta moneta

iš pragaro

pasitinka ne tie angelai

saldainių elfai paspringsta

nes nesupranta tvarkos

kas kur kaip kada

įvyko

vaikštai maitiniesi svajonėmis

net kai vanagai atveria snapus

žinai ar nežinai

tu nežinai

nes vaikštai ašmenimis

nuolatos kartodamas tango

ieškai pamestų raktų nuo naktų

Dievo akivaizdoj ar prie jo durų

vis klausi

ir niekada nesutinki

nes atsakymai kaip kibirai

lietaus užtemdę šviesiausią sapną

rankas kurios taip meldė šilumos

suspaudžia vandens srovė

išsemia taikos balandžius iš sielos

akmenimis užmėtyti vadai

ir niekas niekada tau nepriekaištauja

dėl skirtingų batų su kuriais gimei

(2009 m. ruduo)

SODININKYSTĖ

Kur sėju sėklą – yra viltis.

Šaknis kur dalinu – iškyla žiedas –

bičių ir drugių svaigimas.

Žemės pragarą rausiu, o

Dangišką slepiu jame.

Ir laikas laukime pradingsta.

Iš dulkių į dulkes

Iš kraujo į debesį

----------------------------

Keliauk, Homunkule.